- užpelkėti
- užpelkė́ti vksm. Ẽžerui užpelkė́jus, li̇̀ko tik mãžas ežerė̃lis.
.
.
užpelkėti — intr. Brt pavirsti pelke, supelkėti: Miško reljefas guburiuotas, su užpelkėjusiais įdubimais EncIX702. Eglynai slėnesnėse apypelkio vietose yra dažnai užpelkėję rš. pelkėti; papelkėti; supelkėti; užpelkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
papelkėti — intr. šiek tiek pelkėti: Mėlyniniai eglynai paplitę papelkėjusiose lygiose vietose sp. pelkėti; papelkėti; supelkėti; užpelkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supelkėti — intr. pavirsti pelke: Sausumos plotai, kuriuose plonesnis durpių sluoksnis, vadinami supelkėjusiomis žemėmis rš. Pievos buvo labai supelkėjusios rš. Tolesnė upelio vaga perdėm supelkėjusi sp. pelkėti; papelkėti; supelkėti; užpelkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užpelkėjimas — sm. (1) 1. → užpelkėti: Dažnas drėgno jūrinio oro įsiveržimas, nedidelis išgaravimas sąlygoja per didelį teritorijos drėgnumą, vietomis jos užpelkėjimą rš. 2. užpelkėjusi vieta: Reljefas lygus, žemas, su užpelkėjimais EncVIII878. pelkėjimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užžliugti — užžliùgti 1. intr. NdŽ užaugti žole, užpelkėti: Šalimais [telkšo] gilūs, nendrėtais pakraščiais užžliugę ežerai, pilnos klykaujančių paukščių pelkės S.Zob. 2. tr. prk. užimti vietą, užgremėzdinti: Pagedęs daiktas ir kad kampą užžliùgęs stovėtų… … Dictionary of the Lithuanian Language